Jobo 21

₂„Dėkitės į širdį mano žodžius,

ir tebūna tai jūsų paguoda man.

₃Man kalbant pakęskite mane,

o kai pakalbėsiu, galėsite tyčiotis!

₄Argi mano skundas nukreiptas prieš žmogų?

Kodėl neturėčiau netekti kantrybės?

₅Pažvelkite į mane ir apstulbkite,

užsiimkite rankomis burnas!

₆Kai apie tai pagalvoju, išsigąstu;

drebulys apima mano kūną.

₇Kodėl nedorėliai ilgai gyvena,

sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi?

₈Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant

ir mato savo vaikų vaikus.

₉Jų namai saugūs, be baimės;

Dievo rykštė jų neištinka.

₁₀Jų jautis sėkmingai apvaisina,

karvės neišsimeta ir atsiveda.

₁₁Savo mažylius jie siunčia bėgioti kaip avių kaimenę;

jų vaikai šoka,

₁₂dainuoja, pritariant būgneliui su žvangučiais ir lyrai,

linksminasi aidint fleitos garsams.

₁₃Nedorėliai užbaigia savo dienas gerovėje

ir į Šeolą nužengia ramūs.

₁₄Dievui jie sako: ‘Atstok nuo mūsų!

Mes nenorime tavo kelių pažinti.

₁₅Kas tas Visagalis, kad jam tarnautume?

Kokia mums nauda, jei melsimės jam?’

₁₆Argi jų gerovė iš tikrųjų nėra jų rankose?

Nedorėlių galvosena mane atstumia.

₁₇Ar dažnai atsitinka,

kad nedorėlių žibintas būtų užgesintas,

ar kad neganda juos ištiktų,

arba supykęs Dievas juos kančia apdalytų?

₁₈Ar dažnai jie būna kaip šiaudai vėjyje

arba kaip vėtros nešami pelai?

₁₉Sakote: ‘Dievas savo bausmę jo sūnums tausoja’.

Tebūna atmokėta jam pačiam,

kad jis iš to pasimokytų!

₂₀Tepamato jo paties akys savo žūtį,

tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius!

₂₁Juk kas jam rūpi jo namai po mirties,

kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs?

₂₂Argi gali kas išminties pamokyti Dievą –

tą, kuris teisia iš tokių aukštybių?

₂₃Vienas žmogus miršta pilnas jėgų,

visiškai ramus ir saugus;

₂₄jo šlaunys aptekusios taukais,

o kaulų smegenys sultingos.

₂₅Kitas žmogus miršta apkartusia siela,

niekada neragavęs laimės.

₂₆Jiedu drauge atgula į dulkes,

ir kirmėlės juos abu apninka.

₂₇O, gerai žinau, ką jūs mąstote

ir kad ketinate mane įskaudinti!

₂₈Juk sakote: ‘Kur to didiko namai?

Kur ta palapinė, kurioje gyveno nedorėlis?’

₂₉Argi niekad nesiteiravote keleivių?

Nejau netikite jų liudijimu,

₃₀kad nedoras žmogus negandos dieną apsaugomas,

o pykčio dieną išvaduojamas?

₃₁Kas jį apkaltins į akis už jo elgesį,

kas atmokės jam už jo darbus?

₃₂Jis nunešamas į kapines,

ir budima prie jo kapo.

₃₃Jam lengvas slėnio žvirgždas,

tūkstančiai eina jo laidotuvių eisenoje.

₃₄Tad kaip mane paguosite savo tauškalais?

Jūsų atsakymai – tik melo likučiai“.